Tebūnie BORUŽĖLĖS! – pagaliau vieną dieną ištariau po ilgų svarstymų dėl teminės gimtadienio dienos. Iškart susidėliojau sau mintyse argumentus:
- Mano Justė lanko Boružėlių grupę darželyje;
- Nors gimusi ji vasario pabaigoje, bet pavasariu jau kvepia;
- Sueis jai 3 metukai, o tokio amžiaus vaikams tokia neįpareigojanti ir linksmai vaikiška tema labai puikus variantas;
Gimtadienyje dalyvaus ir mergaitės, ir berniukai (iškart „primečiau“, kad „fėjas ir princeses“ dar spėsime suorganizuoti, kai panelė užsinorės kviestis tik drauges… nors ir kaip bus gaila potencialiai išaugsimos princesiškos suknelės).
Pasirengimas šventei užtruko mažiau nei savaitę, bet tik todėl, kad jau nebuvo kur dėtis, ir gimtadienis nenumaldomai artėjo. Tiesa, būkim „biednos“, bet teisingos – mano ilgai moteriškas neapsisprendimas gimtadienio temos klausimu taip pat turėjo… na, šiek tiek įtakos. Kitąmet, pasižadu, temą galvosiu bent mėnesiu anksčiau.
Pirmieji gimtadienio paruošiamieji darbai buvo kambario puošimas. Prisipirkau dekoracijų šventiniam vaišių stalui ir kambariui. Drauge su Juste gaminome pakabinamas popierines boružėles. Padariau vaikams lankelius su boružėlių antenomis ir paruošiau kiekvienam svečiui po staigmenėlę (saldainių maišelį), kad išėjimas iš gimtadienio nebūtų toks skausmingas.
Nusprendus dėl boružėlių temos, ėmiau svarstyti, kokia veikla reikėtų užimti jubiliatą su svečiais. Kadangi svečiai visi panašaus amžiaus ir dar mažesni, o, žinia, jų susitikimai būna „iš širdies truputį“ garsūs ir kukliai tvarkingi, pašalinau visus jų akių horizonte stovinčius žaislus ir palikau tik flomasterius spalvinti boružėles (jas atsispausdinau iš interneto). Tiesa, vienas įsisiautėjęs vyrukas destruktyviai neleido vyresniems gražiai spalvinti, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera – visi vėliau mokėmės gražiai surinkti flomasterius atgal į indelį.
Vėliau pagal planą sekė vaikų supažindinimas su boružėlėmis. Atrodo, na, kas čia tokio? Kas nematė boružėlės? Bet ačiū Dievui ir interneto sukūrėjui už neišsenkamus google klodus, kad net su anyta ruošiantis šiai temai aikčiojom iš nuostabos, kokių DAR boružėlių pasaulyje gyvena. Jos būna ne tik raudonos ar geltonos su juodais taškeliais, bet ir atvirkščiai! Apsišvietus ir sukramčius visą informaciją, galvoju, kaip visa tai pateikti dvimečiams ir trimečiams. Nusprendžiau, kad geriausias sprendimas būtų Pasaka apie boružėlę. Susodinau visus vaikus ant skaičių „puzlės“ kilimėlio (atseit gėlės lapas) . Į pasaką įpyniau keletą faktų, parodžiau net iliustracijas, kaip atrodo lervos, amarai ir skydamariai, kuriais minta boružės. Pabaigoje iš išsižiojusių vaikų supratau, kad pasaką sukramtė skaniai.
Po ramios veiklos sekė linksmybės. Išdalinau kiekvienam vaikui-boružėlei po gėlės lapą (skaičių „puzlės“ lapą) ir pasakiau, kad tai yra jūsų namelis, kuriame jūs gyvenate. Tuomet paleidau populiariausią ir žinomiausią boružėlių dainą (čia ta, kurioje dainuojama apie septintaškę. Beje, ar žinote, kad toje dainoje yra dezinformacija – „kiek metelių, tiek taškelių lia lia lia lia“… pasirodo, mokslininkai nustatė, kad ne metus taškeliai rodo, o tiesiog tokios jų rūšys būna). Grojant dainai, boružėlės skraidė po visą kambarį, o tik muzikai nutilus, visos turėjo grįžti į namučius, t.y. nutūpti ant savo lapo.
Kita užduotis buvo – taiklumo išbandymas. Kiekvienas vaikas bandė pataikyti žaislinę mažą boružėlę ant to paties didelio skaičių „puzlės“. Atrodo, paprasta, kaip aplaižyti penkis pirštus, tačiau į žaidimą įsitraukus ir tėveliams, įsitikinome, kad ne taip buvo paprasta boružę nutupdyti į vietą.
Šiek tiek paišdykavus ir pašokus, pakviečiau visus vaikus į kūrybines dirbtuves – iš avižinių sausainių, raudonos grietinėlės ir rudų žirniukų vaikai gamino boružėles. Deja, nei viena iš jų neišgyveno. Užtai mano sienų siaubui vos spėjau akimis šaudyti, kad visi į vonią žygiuotų su iškeltom rankom.
Na, ir galiausiai – Jo Didenybė Tortas! Žinoma, kad su boružėle! Visiems pirštus niežėjo, kaip norėjosi viską ant jo paliesti. O pats gražiausias vaizdelis iš gimtadienio – vertas milijono – kaip dar neprapjovus torto, vaikai akimis buvo jį jau suvalgę. Tiesa, vos gimtadienio festivalis nesibaigė didžiuliu fiasko – torto žvakutės buvo užpūstos kito jaunesnio piliečio akimirksniu anksčiau, nei tai padarė jubiliatė… Bet plojimais ir džiaugsmingais šūksniais mes suspėjom išvengti ašarų pakalnės
Boružėlės mama
