Liepa, tai toks nuostabus laikas – vidurvasaris, šviesu, šilta, visur dūzgia, viskas kvepia. Tiesiog svaigsti nuo vasaros kvapų ir dangaus žydrynės. Atrodo sėdėtum po šimtamete liepa arba sena obelim ir svajotum svajotum… Tokiu nuostabiu laiku yra gimusi mūsų dukrytė – mūsų mažoji boružėlė, žemuogėlė, gėlytė. Jos gimimo laikas pačiame vasaros viduryje ir tie mieli vasaros prieskonį turintys žodeliai, kuriais ją vadiname, padiktavo pirmojo jos gimtadienio tematiką.
Pirmasis gimtadienis yra labai svarbus mamai, tačiau dar nesuprantamas pačiam šventės kaltininkui arba kaltininkei, todėl stengiausi, kad šventė būtų spalvinga, tačiau gan rami ir nevargintų pačios mergaitės. Kvietimuose, kuriuos išsiuntinėjome elektroniniu paštu įrašėme, kad kviečiame visus į boružiukų rytmetėlį, kuris vyks nuo 11 val. ryto iki 14 val. (apskaičiavome, kad tokiu laiku mažiausiems boružiukams jau laikas pietų miegelio)…
Kadangi oras buvo vasariškai gaivus ir svaigus, tad vaišes surengėme kieme. Tėtis iš statybinių palečių sumeistravo laikiną stalą, kuris atitiktų vaikų ūgį, jį uždengėme geltona staltiese ir sudėjome vaikučiams pritaikytas vaišes – naminį kompotą, žėlę, saldainėlius, meduolius, zefyrus. Stalą papuošėme popierinėmis boružėmis – susmaigstėme į meduolius, priklijavome ant kompoto butelių ir žėlės indelių, kuriais tapo maži stiklainiukai nuo kūdikiams skirtų tyrelių.
Pagrindinis akcentas – DIDŽIULIS TORTAS – taip pat buvo nuostabi boružė, kuri pranoko visus mano lūkesčius. Jis buvo ir labai labai gražus, ir dieviškai skanus.
Taip atsitiktinai sutapo, jog į mūsų boružiukų rytmetėlį susirinko tik mamos su vaikučiais. Kadangi turėjome tik vieną suaugusį tėtį (mūsų pačių tėtį), tai jam teko didžiulė garbė pasirūpinti, kad visos mamos būtų aprūpintos kava ir arbata.
Kol mamos gurkšnojo ryto kavą, tai vaikučiai tiesiog dūko pievoje, prabėgdami skanavo meduolius, ištroškę atsigaivindavo kompotu. Tuomet ant torto degėme žvakelę, kurią padėjo užpūsti visi susirinkusieji. Visi ragavome savo nuostabų tortą.
Tos kelios valandėlės tiesiog pralėkė, kaip viena akimirka… Mes, mamos, dar mielai pasidžiaugtumėme tuo rytmečiu, tačiau mažiausieji boružiukai pavargo, ir teko juos visus vežti į namučius miegelio… Taigi saldusis rytmetėlis pasibaigė… O kad mažieji vabaliukai neliūdėtų dėl to, jog atėjo laikas skirtis, visi jie gavo boružės lauktuvių – po mažytį maišelį su saldainiukais, papuoštais boružės atvaizdu…
Laima
