Aš savo gimtadienį dariau tema „Kai aš mažas buvau”. Svarbiausia, žinoma, buvo apranga. Tai tiek juoko, smagumo buvo. Visi iškart įsijautė ir visą vakarą buvo vaikais. Tiesa, mano gimtadienį šventėme rugsėjo 1-ąją dieną, tai gavosi šioks toks palengvinimas man. Mano draugė buvo mokytoja. Tokia griežta, su gintarine sage po kaklu, dienynu ir rimtu veidu. Atvažiavę svečiai, nustebo patekę į mokyklą, į pamokas. Paskyrėm du budinčius. Pakabintas buvo tvarkaraštis.
Trumpai apie pamokas:
Chemija – laboratorija, bandymai (t.y. ragavimas gėrimų, jų poveikis organizmui). Čia jau mokytoja kalbėjo trumpai ir glaustai.
Darbai – ragavo mano, t.y. pirmūnės namų darbus. Taip pat du svečiai turėjo paruošti iš esamų ant stalo patiekalų naują ir jį įdomiai patiekti.
Daile – kiekvienas turėjo išsitraukti lapelį, ant kurio buvo užrašyta kuri nors kūno dalis ir „mane” nupiešti, pvz., blakstienos, nors dar nėra akies.
Muzika – buvom susiorganizavę karaoke. Smagumėlis.
Kūno kultūra – šokiai.
Tiesa, dar lietuvių kalba – sakė tostus. Dovanų gavo naujadarų knygutę, kurią dariau pati.
Kažkokių žaidimų mes specialiai ir nesiruošėme. Buvo šokiai – labai smagūs, nes apranga neleido būt rimtiems.
Vyrukai rengėsi kas kaip. Mano vyras – taip pat buvo pirmūnas, tai jo apranga buvo paprasta: kostiuminės kelnės, balti marškiniai ir varlytė po kaklu. Draugė savo vyrui nukirpo senas kelnes (liko šortai) ir prisiuvo petnešas, „maikutė” ir kepurytė į temą. Kitas buvo sportininkas, tai visa apranga buvo treningai ir krepšinio kamuolys. Dar kitas vyras buvo apsivilkęs kažkokį išaugtą megztinį, o ant galvos užsidėjo juokingą su ausytėm kepurytę. Dar pasidarė „ragatkę” – visus ten apšaudė. Buvo vienas pionierius su kaklaraiščiu, tai visą vakarą skandavo: „Visada pasiruošęs!”
IngaKov
Foto iš ecouterre.com
