Velykos, tai metas, kai trumpam nusigręžiame nuo darbų ir atsigręžiame į savo šeimą. Tai diena, kai kartu mėgaujamės pavasariu, dalijamės šventiniu maistu. Ir, be abejo, kai kiaušiniai virsta meno kūrinėliais! Kad ši šventė džiugintų dar labiau, prisiminkime, kodėl švenčiame Šv. Velykas ir kokios yra šios šventės tradicijos.
Šventės data
Nors ir švenčiame Šv. Velykas kasmet, tačiau daug ko apie jas nežinome. Pavyzdžiui, kada Velykos yra švenčiamos? Hmm, rodos pavasarį… Kovą… Oi, gal balandį? Kaip žinia, tai kilnojama šventė, dėl to ir kyla abejonės. Pagonių šventėms buvo įprasta rinkti datą pagal mėnulį. Taigi, Velykas švenčiame pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Na, bet tikriausiai Šv. Velykų datą (kovo 27 d.) jau susižinojote iš artimųjų, arba google paieškoje jau surinkote frazę ,,Velykų data 2016’’.
Pavadinimas
Dabar Šv. Velykos siejamos su krikšnioniškąja tradicija – Kristaus prisikėlimu, tačiau mūsų protėviai švęsdavę šią dieną kaip gamtos atbudimo šventę. Tikėta, kad kartu su gamta trumpam atgimsta ir mirusiųjų vėlės. Taigi, iš žodžio vėlė ir kilo Velykų pavadinimas.
Kiaušinio simbolika
Tai kiek gi kiaušinių suvalgote per Velykas? O ar žinote, kodėl valgome būtent kiaušinius? Ir dėl ko paprastus kiaušinius paverčiame žavingais margučiais?
Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą. Seniau žmonės tikėję jų stebuklingomis galiomis: margučius užkasdavo laukuose, tikėdami, kad jie atneš geresnį derlių. Be to, sergantieji margučius glausdavo prie skaudamų vietų.
Beje, raštai, nugulę ant margučio, taip pat nėra tik dėl grožio. Iš tiesų, tokiu būdu siunčiama graži žinutė visatai:
saulutės – kad augmenijai netrūktų saulės;
žvaigždės – kad laukams netrūktų šviesos ir naktį;
žalčiukai – kad pabustų gyvybė.
Dekoracijos
Ar jau pradėjote puošti Velykų eglutę? Tikriausiai toks žodžių junginys sukėlė šypseną, tačiau neskubėkite sukioti pirštu ties smilkiniu. Kadaise per Velykas išties buvo puošiama eglutė. Buvo imituojama eglės forma, prie tiesios medžio šakos pririšant eglės šakeles. Šiame medyje įsitaisydavo 9 arba 12 kiaušinių, nes šie skaičiai esą nešdavę laimę. Žinoma, šiandien tradicijos kiek pakitusios, tačiau šakelės vis dėlto per Velykas yra puošiamos ir dabar.
Velykų bobutė
Kas ta Velykų bobutė ir kodėl Velykos asocijuojasi su kiškiais?
Seniau Velykų bobutė buvo vadinama Velyke. Velykė gyveno pamiškėje, turėjo cukrinį arba vaškinį vežimą, į kurį Velykų rytą pasikinkydavo kiškius ir veždavo kiaušinius vaikams. Kiekvienam vaikui ant palangės buvo paliekami du margučiai.
Dabar, kiekvienuose namuose karaliauja savos tradicijos: vieniems Velykų bobutė šokoladinį kiaušinį pakiša po pagalve, kitiems vaišes paslepia šlepetėse, o kai kam po velykine puokšte padeda šokoladinius kiškučius.
Kadangi per Užgavėnes nepavyko išvaryti žiemos, tikimės, kad gamtą pabusti privers Šv. Velykos. O kai per Velykas smalsūs vaikai klausinės Jūsų apie šią šventę, galėsite jiems pažerti šaunių istorijų. Tegu Velykų rytą šviesu ir šilta būna ne tik už lango, bet ir prie Jūsų šventinio stalo!
Tekstą parengė: Aurelija Bukauskaitė
Foto: Pinterest