Ką veikti per Velykas? Tikriausiai dažnai kylantis klausimas ne vienam krikščioniui. Skaitytoja Rasa dalinasi su mumis savo kurtos Velykų šventės prisiminimais, kuriuose atskleidžiami pasiruošimo užkulisiai, taip pat aprašomas žaidimas, puikiai tinkantis visai šeimai po šventinių vaišių.
Aprimus žiemužės paskutiniams kaprizams, susigulėjus Velykų šventės akimirkoms, norisi su visais pasidalinti savo surengtos Velykų šventės įspūdžiais. O šiemet jie kaip niekad geri! Turiu pastebėti, kad linksma nuotaika kūrėsi tikrai ne pati, o visų svečių, dalyvių pagalba. Visi šauniai įsiliejo tiek į vaišių paruošimo darbus, tiek į žaidimus ir įvairiausias akcijas-atrakcijas.
Šiais metais visa plati didžiulė giminė šventėme Velykas pas mano mamą. Be abejo, būti svečiais žymiai patogiau – atrodo, nereikia galvos sukti nei dėl karštų patiekalų, nei dėl stalo dengimo, nei dėl indų nurinkimo. Nieko panašaus! Visi dirbo, zujo kaip bitutės: kas mišrainę gamino, kas kepsnius marinavo, kas vaisius plovė, kas tortą pjaustė, kas kavą kaitė ir t.t.
Mano viena užduočių buvo paruošti šventinį pusryčių stalą. Dar iš vakaro mintimis perlėkiau, kokios spalvos staltiesės guli pas mamą komodoj, kokia vaza su kokiomis gėlėmis labiausiai tiktų, kokios servetėlės dar labiau paryškintų kvapus ir skonius, kokie aksesuarai pakeltų visiems nuotaiką ir t.t. ir pan. Žodžiu, kraunantis daiktus prieš kelionę, vien stalo papuošimai užėmė nemažą lagamino dalį – kaip sakant, visi reikalingi ir dėl visa ko – na, čia tik moterys vienos kitas gali suprasti, ane? Tai štai kaip kukliai pasipuošęs ir visas kvepiantis atrodė mūsų pusryčių stalas
Ten tas viščiukas, tupintis lizde ant kiaušinių, tai buvo mano išvakarių įkvėpimo vaisius. Šiaip norėjau nupirkti spalvotų saldainių žirniukų ir pripilti jų į iš tinginio suformuotą lizdą. O-bet-tačiau-kadangi, kaip visada, paskutinę dieną (!) jų neradau parduotuvėse…..rrrrrrrr…. (urzgiau iš pykčio pradžioje ant visų, o paskui nusiraminus tik ant savęs), kaip nušvitimas man apsireiškė marcipaninis vaizduotės reginys: aš prisiminiau, kad namuose turėjau marcipaninės masės ir maistinių dažų, todėl nusprendžiau nulipdyti kiaušinius pati. Na, o bevoliojant juos saujoje, pagauta įkvėpimo, ėmiau lipdyti ir viščiuką.
Žodžiu, maisto buvo gausu, kaip ir pas visus tikriausiai. Bet pramogų ir žaidimų šiais metais turėjome kaip niekad užtektinai. Tiesa, viskas rituliojosi savaime: rastas mažas kamuoliukas su nupieštais ant jo žemynais taip visus įtraukė į žaidimą pagauti jį viena ranka, kad jis vargšas taip nusitrynė, kad sunku buvo suprasti, ar Europa vis dar draugauja su Azija, ar jau pasuko skirtingais keliais. Paskui nejučia pradėjom tikrinti vieni kitų koordinacinius sugebėjimus – užsimerkus ir aukštai keliant sulenktus kelius, vietoje padaryti 100 žingsnių. Oi, prisijuokėm tai čia stipriai, kad vitamino C užteks iki šviežių daržovių derliaus. Žaidėm ir šaradas – kai reikia suvaidinti žodį netariant jokio garso. Ir ką jūs manot, garbaus amžiaus karta tiesiog tryško entuziazmu – sėdėjau apstulbus, kai mama ant žemės raitėsi kaip gyvatė!
Na, o visų žaidimų kulminacija buvo mano paruoštas TAIP ir NE. Žinoma, pagal visas taisykles: keturios komandos, prizai, baltas gaubtas, t.y. puodas. O kad jau balius, kaip sakant, baigtas, tai galiu pasidalinti ir klausimais – gal kam pravers kitoms Velykoms. Tema – Velykos ir kiaušiniai. Kiekvienam turui parengiau po 5 klausimus, jei netyčia būtų lygiosios:
I – Kiaušininis likeris (maistas)
Velykų sala (pasaulis ar geografija)
Kogel Mogel (maistas)
Kinder siurprise (pramoga ar daiktas)
Lukštas (daiktas po gaubliu)
II – Kiaušinis vištą moko (patarlė/posakis)
Auksiniai kiaušiniai (LNK balandžio 1-osios projektas) (pramoga)
Kiaušinių indelis-dėklas (daiktas po gaubliu)
Velykų bobutė (asmenybe)
Kiaušingalviai (čia filmas) (kūrinys)
III – Tupi kaip višta ant kiaušinių (patarlė/posakis)
Svogūnas (nes tai kiaušinių dažai) (daiktas po gaubliu)
Algirdas Kaušpėdas (asmenybė)
Morengas (nes gaminasi iš kiaušinių baltymo) (maistas)
Velykų atvirutė (daiktas po gaubliu)
Tai štai kokios tos rožinės Velykos… Pasirodo, kartais užtenka tiek nedaug, kad šventė taptų jauki ir smagi VISIEMS.
