Man teminių gimtadienių teikiamas džiaugsmas yra proporcingas turimam laikui pasiruošti – kuo daugiau laiko turi, tuo labiau vakarėliai patinka 🙂
Kai draugė pakvietė visus draugus į senovės graikų teminį vakarėlį, iki jo buvo likę apie pora mėnesių. Oi, koks tuo metu buvo malonių rūpesčių laikotarpis. Ir, apskritai, man malonumas būna didesnis, kai tai būna ne MANO gimtadienis. Tai va, turėjau laiko į valias prisėsti ir apgalvoti kiekvieną pasiruošimo smulkmeną: nuo plaukų iki aksesuarų. Rūbų ieškojome tiek užsienio internetinėse parduotuvėse, tiek dėvėtų drabužių parduotuvėse. Man pavyko įsigyti paprastą dėvėtą baltą suknelę – tikrai panaudotą ir dar ne kartą panaudosimą pajūryje – kuriai prisiuvus auksinį šalikėlį, virto tikra Antikos deivės tunika. Šukuosenų technologijomis domėjausi youtube bibliotekoje.
Kai atvykome į sodybą, kurioje buvo rengiamas antikos bendruomenės pobūvis, jubiliatė ruošė senovės Graikija kvepiantį stalą su vynuogių šakelėmis. O kaip gi šventinis stalas be graikiškų salotų… mmm… Pamenu, kaip jų anksčiau nemėgau, o tada tai tik į jas ir buvau įkritus.
Salę puošėme auksiniais-baltais balionais – vaikai turėjo veiklos sprogdinant, o paskui mes turėjom veiklos juos raminant. Jubiliatė paruošė visiem svečiam užduotį – dviem komandom reikėjo sukurti po poemą (a la Iliada) ir užrašyti jas ant rulonu susuktų tapetų. Įspūdingai atrodė, kai komandos skaitovai, juos sukdami, skaitė. Kadangi tarp mūsų buvo gerų humoristų poetų, tai rezultatas pranoko visus lūkesčius – juokėmės iki ašarų susiėmę pilvus.
Na, ir žinoma, kaip be Sirtakio! Nors vis tik vėliau jį užgožė tais metais laimėjusi ir –liolika kartų vakarėlio metu skambėjusi EUFOOORIAAAA !!! 🙂
Va taip va. Toks baltai baltas puošnus ir istorinės antikos dvasios pripildytas gimtadienis. Ir aš senovės Graikijoj buvau, graikiškas salotas kapojau, nieko burnoj neturėjau…
Inga
