Draugių Sandrai suruoštas mergvakaris buvo tikra staigmena. Ji apie jį sužinojo tik tą dieną, kai draugės atvyko jos pasiimti. O dar didesnė staigmena buvo mergvakario tema Indėnių gentis:
„Tema buvo tikrai netikėta, bet labai vykusi. Mėgstu spalvas, teminius vakarus ir nemėgstu „fyfiškų“ vaikščiojimų po miestą, tad mane pažinodamos jos išsivežė į mišką indėniško gyvenimo patyrimui“.
Viskas prasidėjo nuo draugių atvykimo, nurodymų pasiimti tam tikrus daiktus ir išvykimo. Pirmiausia, merginos nuvažiavo į iššūkių kambarį. Vienoje patalpoje buvo nutrauktos kojos imitacija, bet netrukus paaiškėjo, kad netyčia įleido ne į tą kambarį. Nors ir palengvėjo, jaudulys nedingo, nes prieš įeinant į kitą kambarį jas aprengė tramdomaisiais marškiniais. Žaidimo tikslas buvo kambaryje rasti septynis daiktus bei panaudoti sprendžiant užduotis, kad galėtų iššifruoti užrakto kodą ir ištrūkti į laisvę. Nors sekėsi neblogai, vis tik pritrūko laiko viską išspręsti laiku. Pasibaigus laikui durys atsidarė, o Sandra gavo beprotės diagnozę ir buvo pripažinta kalta, kad merginos neištrūko iš kambario laiku.
Vėliau kompanija patraukė į Nėries regioninį parką, kur Sandra buvo perrengta, jai padarytas indėniškas makiažas. Merginos apsirengė indėnėmis, išdėliojo užkandėles ir pastatė vigvamus.
Tuomet būsima nuotaka gavo užduotį – 10 pripūstų balionų ir lanką su strėlėmis. „Kiek liks sveikų balionų, tiek vaikų turėsi“ – pasakė draugės.
„Pabandžiusi kelis kartus supratau, kad juos suprogdinti su tokia „įranga“ beveik neįmanoma, tad ėmiau prašyti merginų pagalbos“ – prisimena Sandra.
Pagaliau liko tik du balionai – apie tiek vaikų ji prisipažįsta ir svajojanti.
Vėliau ant piliakalnio vyko fotosesija, į kurią visos žygiavo piliakalnio ketera, nuokalne ir įkalne – visai kaip ir šeimyniniame gyvenime. Pasiekusios toliausią vietą, draugės mėtė akmenukus ko nors linkėdamos būsimos nuotakos santuokai.
Mergvakario metu Sandrai teko ir daugiau užduočių: atsakyti į klausimus, į kuriuos anksčiau buvo atsakęs sužadėtinis, tokiu būdu pagal atsakymų sutapimą patikrinant, kaip gerai vienas kitą pažįsta. Taip pat Sandrai reikėjo aprašyti savo viziją, kas, jos nuomone, bus pasikeitę po penkerių metų. Visa tai buvo įdėta į butelį ir užlieta vašku. Šį butelį bus galima atidaryti tik po penkerių metų.
O koks mergvakaris be jaunosios priesaikos ir kraičio, kurį sudarė: kočėlas, aštrus padažas, želatina ir keliaraištis.
Mergvakaris baigėsi sodyboje. Ji buvo papuošta popierinėmis girliandomis, vigvamais bei kaktusais – visa tai priminė indėnų genties miestelį. Kol merginos paruošė vaišių stalą, pakurstė kubilą, atėjo vakaras, pakilo mėnulis, išryškėjo paukščių takas danguje, o merginų pokalbiai netilo iki paryčių…
Šventės grožio ir emocijų kūrėjai:
Fotografas: Simonos Kuzminskaitės Fotografija
Šventės vieta: Neries regioninis parkas ir sodyba Rastinėnuose
Dekoracijos (iš popieriaus pagaminti kaktusai, vigvamai): Gintarė Vadeikienė
Apranga ir aksesuarai (siūtas kostiumas, keliaraištis, megztas diržas): Jolanta Valentienė
Makiažas: Laura Danilevičiūtė
