Kai sutinki žmogų, visa galva, siela ir aistra panirusį į Tai, kas, rodos, ne visiems teikia prasmę, į Tai, ką ne visi vertina ir jau galbūt primiršę, kai girdi, kaip žmogus su begaliniu įkvėpimu galėtų apie Tai kalbėti degančiomis akimis tikriausiai visą dieną ir visą naktį, ir kai išgirsti, jog tai yra viso labo… Atvirukas… tuomet suvoki, jog tikrai… tikrai atsidūrei kažkurioje kitoje Galaktikoje.
Elenos iš The Envelope aistra Atvirukams (o jos kuriamus Atvirukus neįmanoma rašyti iš mažosios raidės) primena, kokia didelė galia slypi juose. Bet apie visa tai leiskime jai pačiai papasakoti.
Tik prieš tai tiesiog privalome parodyti Atvirukų kolekciją Valentino dienai arba šiaip Meilei… be jokios progos… palikus prie paruoštų pusryčių ar kavos puodelio, įdėjus į rankinuką ar portfelį, palikus automobilyje ant sėdynės ar už valytuvų… kartu su šokoladu…
Elena, ką tau reiškia atvirukas?
Atvirukas – nedidelis popieriaus gabalėlis, kuriame apsigyvena beribiai gėriai: menas, džiaugsmas, meilė, netikėtumas, švelnumas, prisipažinimas, taikli mintis, nuoširdumas, įkvėpimas.
Atvirukas gali būti ir tikras gelbėtojas (!) Jei kartais iš džiaugsmo taptų sunku rišliai sudėti žodžius – jis viską pasakytų už tave, o tu galėtum plačiai šypsotis, šokinėti aplink ir visaip kitaip džiūgauti 🙂
Kaip prasidėjo tavo kelionė į atvirukų kūrybą?
Prieš kelis metus pradėjau kaupti įkvepiančius atvirukus – taip aktyviai lyg voverė riešutus žiemai 🙂 Jais nuklojau namų ir ofiso sienas. Kai ieškau idėjų, įkvėpimo, akimis perbėgu iškabintas atvirutes, ir jos pažeria visus atsakymus. Kad ir kiek kartų žiūrėčiau į tas pačias atvirutes, kas kartą pamatau jas naujai. Jos neišsemiamos. Kaip meno kūriniai.
Kurią dieną, dirbdama ofise, sugalvojau, kad pati noriu nupiešti atviruką sienai. Taip ir padariau. Labai džiūgavau pasiėmusi savo pirmąją atvirutę iš spaustuvės. Ir kokia laiminga akimirka buvo, kai kabinau ją ant sienos tarp visų kitų!
Po kiek laiko, bežiūrint į savąjį paveikslėlį, aplankė mintis: “Būtų nepaprasta, jei mano atvirukai galėtų džiuginti žmones. Atvirukas, kuris dovanoja džiaugsmą. Arba meilę. Arba įkvėpimą. Gal kuris žmogus irgi pasikabins atviruką ant sienos ir suras jame atsakymą į klausimą “kas toliau?”, “kaip pasakyti?, “kur pietauti?”. Kas gali būti geriau, nei galimybė prisidėti prie tokių akimirkų?
Nesuradau, kas gali būti geriau, tad pradėjau kurti atvirutes, labai tikėdama ir norėdama, kad jos taptų tas džiaugsmas ir įkvėpimas žmonėms, apie kurį kalbėjau.
Ar šventi Valentino dieną? Kokia ji būna pas tave?
Tikrai švenčiu 🙂 Mano tėtis – Valentinas, tad mūsų šeimoje Valentino diena kaip Joninės pas Joną! Vakare (kaip dabar supratau, tai jau tapo tradicija) su vyru paskaitinėjame žinutes, kurias vienas kitam rašėme matematikos sąsiuviniuose prieš 8 metus mokykloje. Labai linksmas užsiėmimas.
Pati geriausia dovana nuo mylimojo.
– Būti kartu
– apsuptiems skanumynų ir
– linksmų youtube filmukų 🙂
