Mano Velykų „repeticija”

Mėgstu puošti savo namus. Įvairiom progom ir be progų. Šįmet labai keistas kovas… Vaizdas už lango toli gražu nedžiugina. O taip norisi pavasarinės žalumos. Velykos ant nosies, o nelabai sumoji kaip joms puoštis – traukti kalėdinius aksesuarus iš spintos ar vis tik pasukti galvą kaip spalvingą pavasarį atnešt į savo namus.
Pasirinkau antrą variantą – nusprendžiau pasidaryti Velykinio stalo „repeticiją“. Ir žinot, tai įkvėpė 🙂
Išsiverčiau pernykštes ir užpernykštes dekoracijas ir pradėjau ieškoti. Keli apdulkėję medžiaginiai velykiniai margučiai, atsibodę paukšteliai iš bičiulės „Maximos“, dar kelios smulkmenėlės. Na ne tai, ko reikėjo pradžiuginti širdžiai tokį žiemiškai šaltą pavasarį. O taip norėjosi šviežios pavasario pastelės.. Žalios, kaip viltis, bundanti gamta, gyvybė. Geltonos, perpildytos optimizmu. Melsvos, kaip darna ir ramybė.
Pirmas darbas ką padariau, nulėkiau iki netoliese esančio beržynėlio ir prisiskabiau neprasprogusių beržo šakų. Na, jos tikras pavasario alsavimas 🙂 Turbūt žinot, kad ,norint greičiau prasprogdinti lapelius, reikia šakas merkti į karštą vandenį ir pastatyti saulėkaitoj. Ir tą karšto vandens procedūrą galima pakartoti kasdien. Suveikia gerai 🙂 Taigi, Velykų medis jau yra.


Pamerkus šakeles, ėmiausi girliandų ir kitokių puošmenų. Girliandos lapelių formoms puikiai pasitarnavo mano velykinės meduoliukų formelės. Prisikarpiau iš spalvoto kartono kiškių, drugelių, gėlyčių.. Jų dekorui idealiai tiko senas pastelinių spalvų dovanų maišelis. Apsidžiaugiau, kad jo neišmečiau 🙂 Dekoracijas suvėriau ant namie rasto kaspino. Ir prašau – puošmena 🙂
Stalą užklojau balta linine staltiese, kurią prieš gerą pusmetį netyčia radau „Humanoje“ 🙂 Ji man buvo stebuklingas atradimas 🙂 Apvadėlį staltiesei nusipyniau iš šiaudų ir papuošiau tokiais pat spalvotais karpiniais. P.S. Ačiū pagyvenusiai ūkininkei kaimynei, kuri surado ir davė glėbį šiaudų 🙂
Mano stalas jau pavasarėja..


Šaldytuve dar radau morkų, salierų, kurie vėlgi pasitarnavo kaip aksesuarai.. juk jų tokios gražios spalvos 🙂 Surišau juos į glėbelius, nupjoviau lygiai apačią, kad tvirtai stovėtų ant stalo. Beje, ar žinote, kad oranžinė spalva gerina apetitą, skatina medžiagų apykaitą, taigi tos mano morkos čia labai į temą 🙂


Dar trūko spalvotų smeigtukų ir palinkėjimų kortelių. Juos išriekiau iš spalvoto kartono ir papuošiau iškarpomis iš to paties seno dovanų maišelio 🙂 Smeigtukus smeigiau į dekoracijas, na, o palinkėjimus pridėjau prie stalo įrankių. O linkėjau visko – šilumos už lango ir širdyje, kvapnios arbatos saulės atokaitoj, rasotos žolės iš ryto, besistiebiančių pavasarinių krokų margumyno, o svarbiausia – šviesių minčių ir ryžtingų idėjų…


Jau jaučiu kaip į nugarą alsuoja pavasaris..

Kristina

Share Button
1   Komentarai

Rašyti komentarą