Rugilės krikštynos

Aš tikiu, kad krikštynų šventę organizuoja krikšto tėvai, atsiklausdami tėvelių norų ar pageidavimų. Taigi man ir mano vyrui praeitų metų vasarą teko garbė suorganizuoti krikštynas mūsų krištadukrai. Tėveliai norėjo, kad prieš vykstant į bažnyčią atliktume keletą senovinių papročių. Todėl improvizuotai numaudžiau krikštadukrą ir aprengiau ją. Tada į batuką įdėjom pinigų, cukraus ir druskos, kad vaikutis būtų turtingas, jo gyvenimas būtų saldus ir pikta akis nenužiūrėtų. Prieš išvykstant ištarėme priesaikos žodžius krikštadukrai:

Priesaika:
Mes,krikštatėviai, Laurynas ir Indrė pasižadame (vaikučio vardas) pakrikštyti ir parinkti angelą sargą, kad jis visą amželį ją saugotų ir keliu einančią, ir namie sėdinčią, ir vandeniu plaukiančią, nuo piktų nuotykių, nuo skaudžių ligų, nuo žiaurių žmonių taip, kad ir keleliu eidama nepaslystų ir vandeniu plaukdama nenuskęstų.“ Pasižadame neapleisti (vaikučio vardas) skaudžiu metu, ją saugoti, globoti, neleisim skriausti piktiems žmonėms. Mokysim dorovės ir maldos, gerbsim jos norus visados. Linkim, kad (vaikučio vardas) gyvenimas būtų linksmas ir lengvas.
 

Pasiruošę vykti į bažnyčią krikštadukrą iškėlėme pro langą, kad pakeliui, kas blogo nenutiktų. Atvykus prie bažnyčios visi turėjo sušukti vaikučio vardą, kad angelai išgirstų ir jį globotų. Sušukti turėjome garsiai!

Bažnyčioje mūsų krikštadukrai buvo suteiktas krikšto sakramentas. Taigi po bažnyčios patraukėme į gamtą, kur leidome balionus su palinkėjimais mažylei. Pasodinome medį. Tėvelis su krikšto tėveliu pūtė (gamino) didžiulius muilo burbulus), mes vaišinomės šampanu ir smagiai pasibuvome gamtoje.

Vėliau šventę tęsėme kavinėje, kurioje buvau paruošus keletą staigmenų… Pradėjau nuo pradžių ir papasakojau krikštadukros atsiradimo istoriją:

Danguje gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
– Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis?
– Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavimi rūpinsis – atsakė Dievas.
– Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, bet tos dainos ir šypsenos… man jų reikia, kad būčiau laimingas…
– Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas.
– Bet – neatlyžo mažasis – kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos?
– Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausiu žodžius, kokių tu dar nesi girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt.
Vaikutis pakelė į Dievą akis:
– O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi?
Dievulis nusišypsojo:
– Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų.
 O aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių, kas mane apsaugos ir gins?
Dievas apkabino vaikutį:
– Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus.
Ir staiga mažutis nusiminė:
– Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu…
Dievas pakėlė vaikutį ir tarė:
– Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane   sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką busiu šalia tavęs.
Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai, ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė:
– Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau pasakyk man kuo mano angelas vardu!
 – Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte…
 

Po šios istorijos  paprašiau tėvelių iškelti Rugilę virš stalo, kad visą gyvenimą turėtų ko valgyti. Tada visi pasivaišinome ir tęsėme vakarą. Kadangi Krikšto tėvai atsakingi už dorovinį auklėjimą, todėl nutarėm padovanoti keletą dovanėlių:

Krikšto ar prisiminimų dėžę į kurią patalpinom:
  • Bibliją vaikams
  • Angeliuką (keramikinę dėžutę), kuris visą laiką saugos mažylę, o dabar saugoja kryželį (mūsų dovana auksinis kryželis -pakabukas) gal ateityje priglaus dantuką ar plaukų sruogelę
  • Pinigėlių ir žvangančių ir šlamančių (įrėminau jubiliejinę monetą, bei popierinį pinigą)
  • Bei palinkėjimų knygą, kurią paprašiau susirinkusių svečių papildyti.

Taip pat iškrėčiau mažą išdaigą ir pasakiau, kad turim dar vieną mažą dovanėlę. t.y. mažą gyvūnėlį mažylei, kuriuo turės rūpintis tėvai, o krikštadukra tik džiaugsis. Ir tada paprašiau svečių pabandyti atspėti, kokį gyvūnėlį nusprendėm padovanot, o ant stalo padėjau kartoninę dėžę. Variantų buvo įvairių- šuniukas, kačiukas, žiurkėnas, triušiukas, jūros kiaulytė ir t.t. bet smagiausia buvo žiūrėti į tėvelių susirūpinusius veidus ir liūdesio iškreiptas šypsenas. Tada smagiai pareiškiau, kad dovanojam PARŠELĮ, kurį dabar pat paprašysiu svečių pašerti. Tai buvo kiaulė – taupyklė, kurią pastačiau prie torto ir kas norėjo, tas galėjo pašerti mūsų dovanotą paršelį.

Vėliau sekė žaidimai:
  • Atspėt, ką kada pirmą kartą mažylė…. (tai daug klausimų apie mažylės pirmuosius kartus, kuriuos paprašiau surašyti mamytės prieš krikštynas)
  • Močiučių rungtis sudainuoti lopšinę. (Apdovanojimą po medinį šaukštą gavo abi močiutės, kad kai tėveliai paliks pasaugot mažylę turėtų su kuo košę išvirt ir pamaitint)
  • Senelių rungtis, kas daugiau pasakų žino.( Apdovanojau abu senelius po bliudelį, kad močiutėm košę padėtų maitint ir turėtų iš ko maitint)
  • Senelių priesaika (atspausdinta ir gražiai įrėminta, gavo kiekviena senelių pora. Aišku prieš tai man beskaitant turėjo prisiekti)
  • Tėvelių priesaika (atspausdinta ir gražiai įrėminta, tėveliams prisiekus jiems ir padovanota)
  • Traukti žodžius ir įsipareigoti tai atlikti ( prirašiau įvairiausių žodžių ir tada kiekvienas svečias traukė po vieną ir turėjo pasakyti pažadą krikštadukrai pavartojant tą žodį)
  • Butelis su profesijoms surašyti ir įmesti (pagaminau dekupažo būdu butelį su angeliuku ir į jį sumetėm spėjamą mažylės profesiją. butelį palikom saugot tėveliams, kurie įstojus mažylei į mokslus galės jai atiduoti ir sudaužyti butelį, taip bus aišku, ar kas nors atspėjo profesiją)

Pažaidus ir pajuokavus, beliko atsipalaiduot, tad buvau paruošusi Krikštuką- laikraštuką, kurį visi smagiai paskaitė ir pavartė.

Taigi šventė pavyko nuostabiai, pilna įspūdžių ir geros nuotaikos!

P.S. nuotraukose matoma krikštynų dėžė, butelis, palinkėjimų knygutė, krištukas mano rankų darbas. Jei kas norit kreipkitės padėsiu šiais klausimais 🙂

Nepatalpinau senelių ir tėvelių priesaikos, kurias taip pat labai gražiai apipavidalinau.

Indrė

Share Button
5   Komentarai

  1. Sveiki,
    labai patiko Jūsų šventės idėjos. Pati ruošiuosi tapti krikšto mama, tai labai padėjot 🙂 Kiek krikštukų darėte? Iš kur sėmėtės idėjų?

    Atsakyti
  2. Laba diena, man taip pat labai patiko Jusu sventes ideja, ruosiuosi krikstynom, taip pat norejau paklausti keik krikstuku laikrastuku daret? Ir kaip reminot pinigelius , ar i viena remeli?:) aciu

    Atsakyti
  3. Sveiki,
    Krikštukų idėju tai galima internete įvairių variantų rasti (pagooglinkit) ir tikrai rasit. tik laiko pasiruošimui tikrai ne mažai skyrti reiktų, maketavimas užtruks. Pinigėlį rėminau tik metalinį (iškirpau kartoną, prie jo pritvirtinau pinigėlį ir įrėminau) šlamančių, tai iš pinigų muziuejaus turėjau paėmusi sukarpytus ir išimtus iš apyvartos, jie buvo supakuoti muziuejaus pačio, tai buvo simbolinė dovana, kad gyvenime pinigų netrūktų. P.S. Krikštukus darau ir kitiems (maketuoju).

    Atsakyti
  4. Vilma, ši dėžė buvo padaryta iš batų dėžės, aptraukiant ją medžiaga, klijuojant įvairias medžiagines aplikacijas, dekoratyvines juosteles ir pan.

    Atsakyti

Rašyti komentarą