Ne visai planuotai, tačiau labai smagiai apsiėmiau organizuoti krikštadukros Indrės gimtadienį. Indrė ilgai svarstė, kokią temą gimtadieniui pasirinkti. Rinkosi iš dviejų: Beždžionių ir Žirafų (!!!). Nugalėjo žirafos, ir aš iš karto apsidžiaugiau, kad turėtų gautis labai šviesi ir graži šventė. Taip ir buvo.
Gimtadienio scenarijus gimė praktiškai iš karto: pasiklydusi žirafėlė, ieškanti mergaitės, kuri ją mylėtų ir saugotų. Kai jau sugalvojau esminę gimtadienio idėją, viskas rutuliojosi labai greitai.
Pirmiausia, nunėriau žirafą. Be galo gražią. Na, su tais nertais žaisliukais tai tikrai yra padaryti „viens du”: nespėji apsidairyti, o žiūrėk iš mažo susukto rutuliuko jau žvelgia gilios akys, dar už kelių minučių iš juodų plėmų ant oranžinio kūno galima aiškiai suprasti, kad tai žirafa, o iš kaspinėlio po kaklu, kad tai dar ir be visa ko Šventinė Žirafa.
Su dovanom paskutiniu metu aš irgi labai nepersistengiu. Arba ne taip pasakiau: stengtis, tai stengiuosi, bet labai daug nesvarstau, ką dovanoti. Nes paskutinė mano manija: dekupažuotos pakabos. Taigi, Indrei irgi padariau pakabą. Su žirafom, aišku. Ir beždžione irgi. Ir kitais gyvūnais: zebru, liūtu, papūga… Visai tokia žaisminga pakaba gavosi:
Toliau ruošiausi užduotim. Justas su Juliumi (mano sūnūs) padėjo: karpė klijavo žvėrelius, sprendė, kurie jų turėtų dalyvauti užduotyse, o kurie – ne, darė stalo papuošimus (ot nerealų būdą atradau: prisikarpau atributų, ir pritvirtinu prie medinių smeigtukų. Super duper, ir kainuoja visas komplektas papuošimų tik kelis litus).
Kad jiems būtų smagiau gimtadienio metu, konkrečių užduočių, kurios laukia, nepasakojau. Tačiau labai džiaugiausi, kad galime ruoštis kartu.Ir taip atėjo gimtadienio diena. Ant grindų patiesiau didelį baltą lapą, ir pasakiau, kad čia yra safari. O tada paprašiau visų išvardinti, kas gi safaryje gyvena. Ir pradėjom: drambliai, raganosiai, liūtai, tigrai, leopardai, žirafos… Mūsų safari dar buvo tuščias, tad visi kartu ėmėme „apgyvendinti gyvūnus” (klijuoti gyvūnus: ką prie palmių, ką prie upės, ką medyje)
Kai jau visi gyvūnai buvo apgyvendinti, pasiteiravau, ar tikrai nieko netrūksta. Trūko varlių, ir vabalų ir dar daug visų kitų gyvūnų… Bet, svarbiausia, trūko žirafos. Va, tuomet ir papasakojau istoriją, kad iš tikrųjų, vienai žirafai nusibodo gyventi safaryje, ir ji iškeliavo ieškoti mergaitės, kuri ją priimtų gyventi kartu, mylėtų ir saugotų. Ta žirafa šiuo metu yra pasiklydusi, tad reikia ją surasti ir parodyti jai kelią pas mergaitę. O kur žirafa yra, žino jos geriausi draugai.
Pirmas geriausias draugas buvo dramblys. Vaikams buvo pasakyta, kur ieškoti pirmojo „draugo” , ir gana greitai atrado pirmąjį voką su drambliu ir pirmąja užduotimi: pabaigti piešti žirafą.
Žirafos kontūrus jau buvau nupiešusi, tad jiems teliko nupiešti akis, ausis, ir viską, kas dar jiems šovė į galvą.
Kai užduotis buvo įvykdyta, dramblys perdavė, kur ieškoti kito draugo su kita užduotimi. Vėl vaikai dundėdami lėkė per namus, ir atrado antrąjį draugą: Beždžionę. Beždžionė pareiškė, kad mėgsta saldumynus, ir paprašė padaryti jai sausainių (vėliau Justas pyko, kad sausainių mes nepadavėme beždžionei).
Kartu su Justuku ir Juliuku buvome prikepę žvėriukiškų sausainių (meškučių, dramblių, raganosių…). Juos ir ėjome spalvinti su glajumi bei barstyti su pabarstukais. Viena smagiausių užduočių!!!
Kartu su Justuku ir Juliuku buvome prikepę žvėriukiškų sausainių (meškučių, dramblių, raganosių…). Juos ir ėjome spalvinti su glajumi bei barstyti su pabarstukais. Viena smagiausių užduočių!!!
Radome ir kitus draugus: Papūga liepė pažaisti Papūgų žaidimą, Raganosis pakvietė visus šokti, Liūto nurodymu sprogdinome balionus ir vykdėme individualias užduotis… Pabaigoje, paskutinis draugas pasakė, kad iš tiesų, Žirafėlė pasislėpus vaikų miegamajame. Ir iš tikrųjų, savo lovytėje po pagalve Indrė rado mažą nertą žirafėlę. Tėveliai pasakoja, kad nuo šiol su ta žirafėle Indrė nesiskiria: kartu valgo, kartu miega. Ech, kaip man saldu tai girdėti…
Atsidėkodama žirafa visus pakvietė pasivaišinti gimtadienio vaišėmis, ir tyliai pašnibždėjo, kad lobis slepiasi po lova. Iš tikrųjų!!! Atradus dėžutę, pilną kinderių, džiaugsmui nebuvo ribų.
Indrės mama pasakoja, kad Indrė ne tik nesiskiria su Žirafėle, bet ir visi namai iki šiol primena Žirafų gimtadienį: ant sienų vis dar kaba dekoracijos su žirafom, o merginos karts nuo karto užsideda gimtadienines žirafines karūnas.
Buvo ir žirafos tortas. Tik šį kartą nusivylėme savo tiekėju: tortas buvo tiesiog baugus. Bent jau mums, gal Jums taip neatrodo? 🙂
