Šiemet Juliui nutariau suruošti teminį gimtadienį. Šiaip tai aš nesu didelė visokių teminių renginių mėgėja. Įvairiausiuose teminiuose renginiuose, kur viskas apgalvota ir dera, pradedant lėkštėmis ir popierinėmis servetėlėmis, baigiant jubiliato aprėdais ir svečiams skirtais lauknešėliais, man teko dalyvauti ne kartą, bet visas tas tematinis šventės apipavidalinimas man paprastai nepalikdavo gilaus įspūdžio. Atrodė, kad per daug vargo dėl nieko. Bet juk ne man tos šventės būdavo ruošiamos. Vaikams gal visi tie traukinukai, spiderman’ai ir Lego figūrėlės šventėje yra labai svarbu. Tik mano vaikams, deja, nelemta buvo apturėti nei vieno teminio gimtadienio; aš kažkaip stengdavausi išvengti bet kokių idėjinių suvaržymų ir gimtadienius savo vaikams ruošdavau laisvu stiliumi, be temos.
Tik šiemet Juliaus gimtadieniui norėjau padaryti kažką kitaip, nei įprastinis gimtadienio paminėjimas mūsų kieme. Taip jau susiklostė, kad jokie draugai į šventę ateiti negalėjo. Šventimas nusimatė tik mūsų šeimos ratelyje. Kad gimtadienis netaptų eiliniu pasisėdėjimu prie stalo, aš nutariau visą šventimą rengti parke, prie ežero; o kad būtų įdomiau, nutariau pasibuvimui suteikti teminį atspalvį; be priderintų servetėlių ir lėkštelių, bet visgi su aiškia tema. Maniau, kad tai bus smagu, nes nauja ir šiek tiek kitaip, negu įprastinis mūsų šeimos gimtadienių šventimas. Julius apie jokias temines detales nieko nežinojo, taip kad prie viso momento ypatingumo dar turėjo prisidėti ir netikėtumo faktorius. Trumpai tariant, nutariau tempti savo šeimą prie ežero, ten švesti gimtadienį žvejybos tema ir paslapčia tikėtis, kad visiems bus smagu.
Balius nusimatė antradienį vakare, po darbo, maždaug 18:00 val. Anksti iš ryto aš į mašiną sukroviau visas dekoracijas, į šaldiklį patupdžiau tortą ir išvažiavau į parką viską nufotkinti, kol saulė iš gerosios pusės, ir kol viskas ramu ir be trukdžių. Oras buvo pasakiškas. Aš be streso gražiai iškabinau visas žuvis, sparčiai viską nufotkinau, vėl staigiai viską sukroviau į bagažinę ir išvažiavau į darbą. Po pietų, maždaug apie 16:00 dangus ėmė niauktis. Per pusvalandį už lango taip sutemo, jog atrodė kaip vidurnaktį. Neperdedu. Per radiją visi kanalai ėmė transliuoti pavojaus signalus (extreme wheather conditions, seek shelter, stay off roads). Aš sėdėjau darbe, žiūrėjau į juodą, žaibuojantį dangų, į pliaupiantį lietų ir mąsčiau, kad mano teminis gimtadienis štai taip ėmė ir nuplaukė. Tikrai be reikalo aš užsiėmiau su visom tom žuvim.
Lietus vis lijo ir lijo, bet apie 17:30 debesys pamažu pradėjo skirstytis. Aš užmečiau akį į orų prognozę, o ten rašė, kad audra turėtų greitai praeiti. Pavojaus signalai per radiją irgi pasibaigė. Tad nutariau surizikuoti ir bandyti švęsti Juliaus gimtadienį, lietui lyjant.
Audra parke prilaužė medžių, nuvertė kelis lempų stulpus, vienas kelias buvo užpiltas, ir į parką mums teko važiuoti aplinkui. Parke visur telkšojo didžiulės balos, ant žemės buvo prikritę medžių šakų ir lapų. Mes įsikūrėme pavėsinėje po stogu. Kol aš iš mašinos sunešiau daiktus ir paruošiau visus apipavidalinimus, nustojo lyti. Mes buvom vieninteliai lankytojai visame parke. Tai buvo ypatingas momentas. Tyla ir ramybė. Parkas po audros. Tik mums vieniems. Buvo labai gražus vakaras.
Virš ežero susikaupęs tirštas rūkas į vakarą ėmė sklaidytis, ir dangus nušvito gražiausiomis saulėlydžio spalvomis, kokios būna tik po audros. Aš džiaugiausi, kad mes, nepaisant blogo oro, visgi nutarėme važiuoti į gamtą, o ne pasilikom sėdėti namuose. Vaikams buvo gera proga pailsėti nuo visų distancinių pultelių, ekranų ir sofos. Visiems kitiems grynas oras ir prasiblaškymas irgi buvo į naudą. Žodžiu, Juliaus gimtadienis pavyko.
Tortas vadinasi Momofuku Milk Bar tortas su šokolado lašeliais. Jo receptą rasite čia
Na o dėl temos – ji buvo tik tarp kitko; jos, tiesą pasakius, galėjo ir nebūti. Bet kadangi buvo ir žuvys, ir piñata, ir visa kita, tai liko kitoks prisiminimas, o prisiminimai, kaip žinia, yra pati svarbiausia gimtadienio dalis.
Ačiū, kad skaitėte.
