Tik atėjus vasarai ir pasirodžius pirmoms uogoms, labiausiai mane ima džiuginti ne braškės… ne žemuogės ar mėlynės, o parduotuvėse greitai krintančių arbūzo kainų sezonas. Žinau, kad pats pikas jų liepą-rugpjūtį – tada galėsiu jais gyventi ir visą dieną, aišku, jei tą dieną nereikia išeiti iš namų…
Šis vaisius įspūdingas ne tik savo skoniu ir išvaizda, bet ir savo spalva bei tekstūra, kuri be galo dėkinga šedevrų kūrimui. Jau nekalbu apie tuos, kur meistrai su mažais peiliukais išpjaustinėja Eifelio bokštus, indėnus ar žuveles. Na, o mes, mirtingieji, kaip sakant, pažaiskime su sausainių formelėmis, ar ne? Beje, mažo kąsnio užkandėlės, šaldytas arbūzinis šerbetas – tikra stalo puošmena… ir, žinoma, atgaiva karštą vasaros dieną.
