Evitos krikštynos

Tiesą sakant, neplanavau savo mažosios dukrytės krikštynų. Noriu pasakyti, kad galvojau leisti pačiai pasirinkti, ar ji to nori, bet tiesiog vieną dieną užklydo mintis, kad reikalinga mano vaikučiui apsauga ir angeliuko pagalba, kad ją globotų ir padėtų. Taigi krikštynas suorganizavau greitai, t.y. per 3 savaites.
Pirmiausia paruošiau pakvietimus su mažosios nuotraukyte. Vėliau nupirkau gėlytes, prie kurių pritaisiau dantų krapštukų pagaliukus, o prie šių priklijavau Evitos-angeliuko foto (nedidelę nuotraukytę). Gėlyčių lapelius, ant kurių buvo svečių vardai, atspausdinau, iškirpau ir priklijavau prie gėlyčių. Tai buvo vardų kortelės, žyminčios sėdėjimo vietą kavinėje prie stalo, bei mini dovana kiekvienam svečiui. Labai norėjau dvigubų balionų t.y. baltas viduje, o permatomas išorėje. (balionus pagal mano pageidavimus atvežė į vietą – čia kaina pigesnė negu akropolyje ar pan.)
Taigi krikštynų dieną tarp balionų aprengiau savo mažylę, o visas įsimintinas akimirkas fiksavo profesionalus fotografas. Pasirengę šventei išskubėjom į bažnyčią. Krikštijome Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Po krikštynų džiaugiausi pasirinkimu, nes tai didelė ir erdvi bažnyčia, kurioje, kunigui kalbant, susidaro net aidas, kas labai patiko mažajai Evitai ir ji pradėjo šnekėti lyg atsakinėdama į kunigo užduodamus klausimus. Kunigas sako, ar atsižadate ir t.t., o ji aaaa ir dar aidas skamba, tai labai smagios krikštynos gavos.

 
Po bažnyčios patraukėm į gamtą, kur vaišinomės šampanu ir visiems susirinkusiems leidau pasirinkti po mažą atvirutę, kurias buvau nupirkusi maximoje. Tada visi sugalvojo po palinkėjimą mažylei ir, man priėjus su mažąja, paskaitė tiesiai į kamerą t.y. palinkėjimus įamžinome video juostoje. Tada padalinau po vieną mano išsvajotą balioną ir visi kartu juos paleidome į orą, kad angelai išpildytų mūsų palinkėjimus. Dar keletas nuotraukų ir patraukėme į kavinę.

 
Kavinėje buvau paruošusi keletą dovanų: tai kalendorius seneliams ir krikštatėviams. Tiesa, seneliams raudonai pažymėjau vieną datą, tai gimtadienį, o krikštatėviams – kiekvieną mėnesį po vieną ir pasakiau, kad visomis šiomis raudonai pažymėtomis dienomis turės nepamiršti pasveikinti mažosios. Bandžiau kiekvieną mėnesį surasti po šventę ir klausiau krikštatėvių, kas tai per šventės (tai ir vaikų diena ir kalėdos ir t.t.) Šie spėliojo šventes ir pasižadėjo nepamiršti pasveikinti 🙂
kalendorius krikstateviams
 
Dar paruošiau priesaiką krikštatėviams ir, ties kiekvienu punktu jiems prisiekus, padovanojau po simbolinę dovanėlę. Priesaika skambėjo taip:
1. Mano atvaizdą privalote pasikabinti matomiausioje savo namų vietoje (dovanojau stambaus formato įrėmintą nuotrauką – Evita angeliukas);
2. Tikiuosi būti Jums svarbiausiu ir galbūt vieninteliu krikštasūniu (krikštadukra) jūsų gyvenime (dovanojau bokso pirštines, konkurencijai atlaikyti);
3. Nepamirškite mano gimtadienių ir kitų man svarbių dienų, nes privalėsite sveikinti ir dovanoti dovanas (dovanojau kalendorių);
4. Taupykite pinigus mano būsimoms užgaidoms ir norams įgyvendinti (taupyklė);
5. Jau šiandien dairykitės man (vyro), kad turėčiau pasirinkimą iš daugelio variantų (žiūronai);
6. Nepamirškite, kad ir aš pretenduoju į Jūsų turtą (Lietuvos įmonių katalogas, advokatų skyrius);
7. Ginsite mane visose gyvenimiškose situacijose, net ir tose, kai reiks ką nors nuslėpti nuo tėvų (pažymių knygutės antrasis variantas);
8. Turėsite mane ugdyti ir mokinti, o tam geriausias būdas – ekskursijos (žemėlapis arba atlasas);
9. Tesėkite visus man šiandien duotus pažadus, nes tai geriausias meilės įrodymas (užrašų knygutė pažadams užsirašyti);
10. Mylėkite mane taip stipriai, kad šią meilę jaustų visi esantys aplinkui (širdies formos žvakė).

Taigi po visų mano staigmenėlių dar keletas krikšto tėvų sugalvotų žaidimų, bei dovanėlių (biblija vaikams, batelio formos konjakas, kuris laikomas iki jos vestuvių bus, laikraštukas) ir krikštynos ėjo į pabaigą. Prapjovėme specialiai užsakytą tortą, kuris buvo ne tik gražus, bet ir labai skanus ir po truputį svečiai pradėjo skirstytis. Tai tokios tad smagios buvo mūsų krikštynos.

Indrė