„Snaigės sukas ratu,
Šokti su jomis kviečia.
Prisijunki ir tu,
Rugilė į snaigių puotą tave kviečia…“
Tokiais grupės „Mango“ dainos perkurtais žodžiais Rugilytė kvietė svečius į savo snaigių gimtadienį. Snaigių tema gimė visai netikėtai ir visai ne pagal kokį nors dukros pomėgį, o tiesiog todėl, kad dukros gimtadienis – žiemą. Gimtadieniui idėjas pradėjau rinkti praktiškai nuo rugsėjo mėnesio, o dekoracijų ruošimo ėmėmės spalio mėnesį.
DEKORACIJOS
Pirma šovusi į galvą mintis, jog kambarį papuošime su mano karpytomis snaigėmis, o atėjusiams svečiams įsegsime po mano nertą mažą snaigytę. Vėliau kilo mintis, jog dekoracijoms puikiai galima panaudoti popierines apvalias ,,tortines“ servetėles. Tad kambarį išpuošėme su ant nedidukių tortinių servetėlių priklijuotomis dukrytės nuotraukomis iš 4-ųjų jos gyvenimo metukų. Taip pat ant servetėlių užrašėme juokingus dukrytės pasisakymus, kuriuos kaupiu jos dienoraštyje, ir sukabinome koridoriuje. Mačiau gimtadienio metu ne vieną svečią besišypsantį skaitant Rugilės juokelius.
Ant didesnio skersmens servetėlių užklijavome jubiliatės vardo raides, bei ,,4“. Beje, jokių šablonų neėmėme iš interneto. Visas mamytės idėjas stengėme įgyvendinti su įvairiomis maketavimo programomis, su kuriomis labiau draugauja tėvelis. Dukrytes baltai papuošti buvo ne didelė bėda, nes visuomet turime šventinėms progoms pasiruošusios baltų palaidinių, na o mamytės kolegė, mokanti dailiai siūti, netruko pasiūti po puošnų baltą tiulio sijonėlį.
SALDUSIS STALAS IR ŠVENTINĖS VAIŠĖS
Didžiausias dėmesys ir mano rūpestėlis buvo saldaus stalo vaišių suruošimas. Bet viskas išsirutuliojo savaime, be didelių pastangų. Dominavo dvi spalvytės: balta ir melsva. Prikepiau kalėdinių meduoliukų skonio snaigių formos sausainėlių, iš grietinėlės padarėme baltos žele stiklainiukuose, tradicinius bananinius keksiukus apliejome baltu glaistu ir papuošėme melsvomis snaigytėmis, tokiomis pat, kaip ir ant torto. Didžiausios saldaus stalo puošmenos buvo iš balto šokolado į specialias formeles išlietos snaigės ant pagaliukų bei senių besmegenių su melsvomis kepurytėmis ir šalikėliais paradas (balti jogurtinio gėrimo buteliukai). O kur dar balti sniego kamuoliukai – Rafaelo saldainiukai, saldainiai su snaigėmis, kurių buvo gausus pasirinkimas prieš šventes.
ŽAIDIMAI IR VEIKLA
Pasiruošiau labai daug žaidimų, tačiau, kaip visada, ir šį kartą kai kurių žaidimų teko atsisakyti, nes vaikučiai nuo daug veiklos tapo pernelyg išsiblaškę ir norėjo pažaisti tiesiog tarpusavyje. Paprastai visuomet stengiamės į žaidimus įtraukti ne vien tik svečius vaikus, bet ir juos atlydėjusias mamytes. Šventės puotą pradėjau su ilga rimuota mįsle apie snaigę:
„Papleveno, pasisuko
Ir man tiesiai ant delniuko.
Snaige, ar ne per anksti,
Pasidžiaugtumei pati.
Spindi snaigės baltas pūkas
Štai kaip papuoštas delniukas.
Aš prie lūpų jį keliu
Plykst pavirto lašeliu.“
Po to sekė kalėdiniai sveikinimai, nes vos prieš keletą dienų buvo praėjusios Kalėdos, nors, tiesą sakant, dukrytės gimtadienis yra prieš pat Kūčias. Man Kalėdos asocijuojasi su mažais angeliukais… O kas tėvelių mažieji angeliukai? Tai – jų vaikučiai… Taigi, pirmąja užduotimi svečiai buvo paraginti pagal duotą pavyzdėlį pagaminti iš tų pačių mažesniųjų tortinių servetėlių po mažą angeliuką, užrašyti ant sijonėlio palinkėjimą ir įteikti mamytėms. Mamytės džiaugėsi tokiomis vaikučių dovanėlėmis.
Kol vaikučiai lankstė ir klijavo angeliukus, mamytės rašė palinkėjimus Rugilytei į jau tradiciniu nuo 1 metukų tapusį palinkėjimų albumėlį. Greta kiekvieno palinkėjimo priklijavau tortinių servetėles, kurių viduriukuose po šventės atsidūrė kiekvieno svečio nuotraukytės su jubiliate.
Kadangi Kalėdos siejasi vaikučiams ne tik su eilėraštukais, skirtais Kalėdų seneliui, bet ir su vaidinimais vaikų darželiuose, tad ir mes įtraukėme į savo šventės scenarijų vaidybinę užduotėlę. Svečiai išsitraukė lapelius, ant kurių buvo parašyti žodžiai susiję su žiema, Kalėdomis ir turėjo be žodžių suvaidinti tai, kas buvo parašyta, o kiti svečiai turėjo atspėti. Entuziastingai į šią užduotį įsitraukė ir mamytės padėdamos savo vaikučiams. O žodžiai buvo štai tokie: snaigė, ledo rūmai, rogutės, varveklis, senis besmegenis, snieguolė, dovana, Kalėdų senelis.
Kita užduotėlė buvo skirta svečių pastabumui patikrinti. Išdalintuose lapuose, kuriuose buvo daug snaigių, reikėjo surasti po dvi vienodas snaiges.
Neapsiėjome ir be svečiams, net ir suaugusiems patinkančios piešimo užduotėlės užrištomis akimis. Ant tuščio balto lapo svečiai turėjo užrištomis akimis ,,atgaivinti“ senį besmegenį : mažesnieji šventės dalyviai priklijavo senio besmegenio kūną (tris apskritimus), o vyresni piešė jam užrištomis akimis akis, nosį, burną, sagas, šluotą, kojas, šaliką, kibirą ant galvos ir t.t. Kitiems svečiams teko taip pat gana smagi palaikančioji užduotis – patarti, kur piešti. Žinoma, buvo ir tokių svečių, kurie dėl linksmumo specialiai klaidino piešėjus.
Ir kaip gi snaigių puota be snaigės karpymo užduoties. Net ir nemokantys karpyti snaigių berniukai išmoko tai kuo puikiausiai padaryti. Kieno snaigės buvo įmantresnių raštų, kieno paprastesnės. Na, o kam norisi įmantrių snaigių, karpymo raštų galite pasižiūrėti štai čia:
Dar viena užduotis, jau tapusi mūsų gimtadienių tradicija, tai mįslių spėliojimas ir užduotėlių su klausimais iš dukrytės gyvenimo sprendimas. Šį kartą pasirinkome žiemiškas mįsles, kurios buvo surašytos ant popierinių ,servetėlių-snaigių, nutūpusių įvairiose kambario vietose. Suradęs mįslę vaikas ją garsiai perskaito, ir visi svečiai draugiškai kartu spėlioja:
- Be kojų , be sparnų į medį įskrido. (Sniegas)
- Be rankų, be kojų, o gražiai piešia. (Šaltis)
- Matau – negirdžiu, girdžiu – nematau. (Sniegas ir lietus)
- Nei šertas, nei girdytas, o diena dienon tunka. (Ledas)
- Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta. (Snaigė)
- Rudenį gimsta, pavasarį miršta. (Sniegas)
- Seni kubilai, nauji dangčiai. (Užšalusios balos)
- Už lango skiedros byra. (Sninga)
- Kokios gėlės žydi tik žiemą? (Ledinės lango gėlės)
- Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais (medis)
- Nors ką tik gimęs,
Jį vadina seniu.
Nors jis ne žilas,
Bet baltas ir be plaukų.
Nors visad tyli,
Bet sako, kad jis be smegenų.
Tai kas jis? (Senis besmegenis) - Kokiame sode visą laiką žiema? Kur jis yra? (Žiemos sode Kretingoje)
- Kokio medžio šaknys auga į viršų? (Varveklio)
Dar vienas žaidimas buvo į 7-8 dalis sukarpytų snaigių dėlionė. Žinia, snaigių raštai – gana įmantrūs, tad prireikė ir mamyčių pagalbos.
Gimtadienio pabaigoje laukė dar viena komandinė kulinarinė užduotis – pagaminti ledų kokteilius iš plombyro ledų bei sulčių. Galiausiai gimtadienio šventę vainikavo burnoje tirpstantis, kaip tos snaigės, tortas.
Nors Rugilytės snieguotas gimtadienis vyko tarp žiemos švenčių, kurios, šiek tiek nuvargina ir mažus, ir didelius, po tokio turiningo ir veiklaus gimtadienio, svečiai išsiskirstė su puikia nuotaika bei geromis emocijomis.
P.S. – Rezervui dar turėjome keletą užduotėlių, kurios galbūt bus naudingos jums, rengiant ir savo vaikučių gimimo dienas: suklijuoti iš figūrinių makaronų snaiges, visiems svečiams sudaryti gyvą snaigę, išdėlioti ant popieriaus lapo visiems svečiams snaigės forma (ratuku) savo delnų, pavilgytų į baltą ar melsvą guašą, antspaudus; guašu išmarginti snaigių raštus ant nupjautų plastikinių butelių dugnelių.
Nijolė
