Laisvės prasmė ir šventinis kekso receptas

Šventinis kekso receptas Šventinis kekso receptas

Laisvė yra dvasinė būsena, o ne politinis statusas. Laisvė – tai ne pasas, ir ne lėktuvo bilietas kelionei į tolimiausią pasaulio kraštą. Laisvė – tai tvirtų įsitikinimų turėjimas, tai sugebėjimas gyventi ir mąstyti nepriklausomai nuo kitų vertinimo ar nurodymų. Laisvė – tai pasitikėjimas savimi; tai mokėjimas visada drąsiai žvelgti į ateitį.

Vien tai, kad gyvename politiškai nepriklausomoje šalyje, nepadaro mūsų laisvais. Laisvi žmonės sukuria laisvą valstybę, o ne atvirkščiai. Kai kurių žmonių neišlaisvins net ir tobuliausios pasaulio demokratijos; jie taip ir liks įsikalinę savo baimių ir nepilnavertiškumo kompleksų kalėjimuose.

Aš pažįstu daug drąsių, kūrybingų ir tikrąja to žodžio prasme laisvų žmonių. Mano tėtis yra ir visada buvo laisvas žmogus. Mano močiutė. Tėčio teta Butkienė, ilgus metus gyvenusi ir vaikus auginusi Sibiro tremtyje. Vandžiogalietis kunigas dėdė Petras. Mano giminėje yra dar ne vienas ir ne du iškilūs, tvirti žmonės, kurių svajonės ir laisvas polėkis visada siekė taip toli, kad net sunku patikėti, jog didžiają gyvenimo dalį šie žmonės pragyveno gniuždančioje, draudimais ir prievarta apribotoje aplinkoje. Buka sovietizmo tvarka nekeitė tų žmonių įsitikinimų, vertybių, mąstymo. Aš visada didžiavausi tais žmonėmis. Aš mokiausi iš jų.

Laisvė man yra didžiulė vertybė. Aš noriu jaustis laisva. Aš stengiuosi būti laisva. Man ne visada tai pavyksta. Aš pilna visokių baimių, netikrumo, kuriuos kaip įmanydama stengiuosi iš saves išgyvendinti. Aš kartais vis dar vertinu save kitų akimis, ir kiekvieną kartą, kai tai nutinka, stengiuosi atsikratyti šito nesaugumo jausmo; išorinio imidžo kūrimas man yra didžiausia žmogaus yda, pats blogiausias įmanomas melas, ir aš to pati kratausi kaip maro. Aš mokausi pasitikėjimo savimi, mokausi jausti tvirtą pagrindą po kojomis net ir pačiais nestabiliausiais gyvenimo momentais. Laisvės galima išmokti. O kai jos išmokstame ir tampame laisvi, tos laisvės iš mūsų niekas negalės atimti. Laisvė neatimama, kaip neatimama tautybė, tiesa, meilė.

Su Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo švente, Brangieji! Būkite ir jauskitės laisvi!

Aušra

Šventinis kekso receptas Šventinis kekso receptas

Alyvuogių aliejaus ir apelsinų keksas
(Receptas iš Matt Lewis, Renato Poliafito | Baked Explorations)
 
Keksui:
3 stiklinės* miltų
1 šaukštas kepimo miltelių
½ šaukštelio druskos
4 kiaušiniai
2 stiklinės cukraus
1 stiklinė natūralaus nesaldinto jogurto
¾ stiklinės alyvuogių aliejaus
2 apelsinų tarkuotos žievelės
1 šaukštas vanilės esencijos
 
Glajui:
2 stiklinės cukraus pudros
¼ stiklinės šviežiai išspaustų apelsinų sulčių*1 stiklinė = 236 mlOrkaitę įkaitinti iki 175oC. Apvalios 25 cm skersmens kekso formos vidų ištepti sviestu, pabarstyti miltais. Apvertus iškratyti neprilipusius miltus.Į didelį dubenį kartu persijoti miltus, kepimo miltelius ir druską.

Elektriniu mikseriu išsukti trynius iki vientisos masės. Toliau vis plakant, pamažu berti cukrų. Sudėti jogurtą, supilti aliejų ir gerai išmaišyti. Suberti tarkuotą apelsinų žievelę, supilti vanilės esenciją ir gerai išmaišyti.

Į trynių-cukraus mišinį, lėtai maišant, pamažu suberti sausus ingredientus.

Atskirame dubenyje išplakti kiaušinių baltymus iki standžių putų. Išplaktus baltymus dalimis dėti į tešlą, kaskart atsargiai išmaišant.

Tešlą sukrėsti į paruoštą formą. Kepti maždaug 45 – 50 minučų, kol medinis iešmelis, įbestas į kekso vidurį, liks sausas. Keksą traukti iš orkaitės. Palikti formoje, kol pilnai atvės.

Glajui: sumaišyti cukraus pudrą ir apelsinų sultis. Maišyti, kol neliks sauso cukraus. Glajus turi būti pakankamai tirštas, bet ne sausas. Jeigu glajus per sausas, įpilti porą šaukštų apelsinų sulčių. Jeigu glajus per skystas, įberti dar 1 – 2 šauktus cukraus pudros.

Atvėsusį keksą apversti ant lėkštės arba padėklo. Ant kekso viršaus užpilti glajaus. Palaukti, ko glajus sustings, ir nešti į stalą.

Share Button
0   Komentarai

Rašyti komentarą