Su mamos Nijolės pagalba Dovilytė pasakoja apie savo 3-ąjį gimtadienį. Saldumynų kalnas, taškelių milijonas, pramogų arenos – viskas, ko reikėjo vaikučių šventei:
Nors aš boružytėmis ir ne labai domiuosi, tačiau vos tik išgirstu dainelę ,,Boružėlė septintaškė“, visuomet pradedu šokti. Todėl mamytė jau prieš gerus metus puikiai žinojo, kad trečiasis mano tortadienis vyks ,,boružėlių pievelėje”.
Graži raudona suknytė su juodais taškeliais visus metus kabojo spintoje nekantriai laukdama tos ypatingos progos. Deja, deja, bet išaušus tai ypatingai dienai, aš nepatikliai dirstelėjau į suknytę: nežavėjo manęs, jog jos sijonėlis nesisuka. Todėl suknytei teko vėl sugrįžti į spintą ant pakabos. Juk tokia ypatinga proga nesinorėjo mamytei bartis su manimi, o ir mamytė per begalę ruošimosi rūpestėlių nelabai turėjo laiko. Visa laimė, kad turėjau kitą dailią suknelę su įvairiaspalviais žirniukais bei plačiai besisukančiu sijonėliu. Visai netikėtai su mamyte atradome komodos stalčiuje pasislėpusias juodas timputes su boružytėmis, bei puskojinytes, ant kurių taip pat ropojo boružės. Sesei suknytė su boružėmis taip pat jau seniai buvo paruošta.
Kol mamytė sukosi virtuvėje ruošdama vaišes, mes su sese linksmai krykštavome užsidėdamos tai vieną, tai kitą lankelį su boružėlių rageliais bei boružių sparnelius. Mamytė nuo 5 val. ryto triūsė puošdama kambarius boružių dekoracijomis, taškuotais balionais, mano nuotraukėlėmis, dailiai tėvelio įmontuotomis į raudonų gėlyčių su juodais taškeliais viduriukus.
DEKORACIJOS
Savaime suprantama, neapsieita ir be dar vieno tėvelio darbelio, t.y. mano vardo užrašo bei metukų skaičiaus: DOVILEI 3. Jau tapo tradicija, tiek per mano, tiek ir per sesės gimtadienius, šventę papuošti tėvelio sumontuotais nuotraukų koliažais į didelio metų skaičiaus kontūrą, bei kitu koliažu, įsikūnijančiu į personažą pagal gimtadienio tematiką.
10 val. ryto kambarys bei balkonas buvo išpuošti taškuotomis dekoracijomis, kurias, laimei, kad darbeliais užsivertusiai mamytei padėjo iškarpyti jos mokinukai. Gaila tik, kad šiemet, kaip ir pernai Dievulis nepalepino mano gimtadienio dieną geru oru, nes mamytė buvo suplanavusi mums saldumynų stalą padengti lauke ant pievelės. Tad teko gražuolėms gardžiais saldumynais kvepiančioms boružėms nusileisti ant staliuko balkone.
SALDUSIS STALAS
Kaip visuomet mūsų saldų stalų nuo pat pirmojo gimtadienio bei krikštynų papuošė žavus ir gaivus mūsų nuostabios tortų kepėjos žalsvas torčiukas su ropinėjančiomis boružėmis. Taip pat ant saldumynų stalo puikavosi tos pačios kepėjos kepti bei dailiai boružėmis išdabinti keksiukai ir vis labiau į madą ateinantys rutuliukai ant pagaliukų (cake popsai). Kitame stalo kamputyje puikavosi paslaptingai besišypsanti boružė po savo sparneliais slepianti ,,Chupa-chups“ saldainiukus. Na, ir kaip gi saldus stalas be raudonos želės mažuose stiklainiukuose su boružėlių etiketėmis, taip pat be raudono gėrimo su taškuotais šiaudeliais buteliukuose, papuoštuose juostelėmis su boružėm. Saldų stalą papuošė ir pirmosios braškės, kurias buvo galima taip pat paversti boružėmis…. bet čia atskira gimtadienio atrakcija, kuri vyko šventei jau įsibėgėjus….
PRAMOGOS IR ŽAIDIMAI
Dėl ne kokio oro teko atšaukti batuto nuomą, tačiau tėvelis man vietoj batuto dviems dienoms, padovanojo savo rankomis pagamintas medines supynes. O ir taip mums linksmybių nepritrūko, nes mamytė, kaip visuomet, buvo priruošusi boružėliškų užduotėlių tiek mažiausiems šventės dalyviams, tiek suaugusiems dėdėms ir tetoms. Taip pat linksmai į užduotis įsitraukė ir paaugliukas pusbrolis bei to paties amžiaus kaimynų berniukas.Sugūžėjus svečiams ir visiems susėdus prie vaišių stalo (mat kartu buvo švenčiamas ir neseniai praėjęs mamytės gimtadienis), visi kartu bandėme suskaičiuoti, kiek progų tą dieną turime. Suskaičiavome viso keturias progas: mano gimtadienis, mamytės gimtadienis, Tėvo diena, vaikų gynimo diena. Tad tikrai turėjome ką švęsti. Aš ir sesutė pasveikinome savo krikšto tėvelius su tėvo diena. Savo tėvelį jau ryte nudžiuginome su miela dovanėle bei saldžiais bučinukais. Gaila šį kartą neįvyko ant naujųjų sūpynių suplanuota fotosesija dėl apniukusio oro.Mamytė, svečiams pasistiprinus karštais patiekalais, šventę pradėjo štai tokiu eilėraštuku-mįsle:
Ant raudono kamuoliukoŠypsosi juodi taškiukai.
Tipu tapu delniuku
Oi kutena… Kas gi tu?Tačiau visi svečiai labai lengvai įminė šią mįslę, nes jau prieš gerą savaitę buvo gavę boružėlės formos kvietimus, o ir taip jau nuo boružių gausos ant vaišių stalo raibo akys: boružės, padarytos iš mažų raudonų pomidoriukų bei papuoštos juodais mažų alyvuogių gabaliukų taškeliais ropinėjo praktiškai ant kiekvienos šaltų užkandžių bei salotų lėkštelės. O kur nebuvo pomidorinukės boružės, ten puikavosi smeigtukai su boružytėmis, net ant šakučių kotelių ropinėjo po mažą boružytę- magnetuką. Sakysite, per didelė armija boružių užpuolė mūsų stalą? Iš tiesų gan gražiai ir saikingai atrodė tos boružytės. Dar buvo galima svečiams siūlyti vien tik raudoną gėrimą iš ąsočio apklijuoto juodais taškeliais. Na, žodžiu, boružių pas mus knibždėte knibždėjo, bet jos svečiams suteikė iš ties daug geros nuotaikos bei emocijų.Po to svečiams tradiciškai (ši tradicija prasidėjo krikštynomis) buvo perleistas palinkėjimų albumėlis, kuriame praskleidus boružės sparnelius (panaudojom kvietimo atviruką) iš duotų raidžių reikėjo svečiams sugalvoti palinkėjimus. Ir štai ko man svečiai prilinkėjo:
B-budrumo
O-ožiuką vyti į mišką;
R- ryžtingumo (nors man jo ir taip netrūksta);
U- užsidegimo gerais darbais, gražiomis idėjomis;
Ž-žinių naujų;
E-energijos (kurios aš ir taip, manyčiau, esu kupina :)).
Kita užduotėle buvo patikrintas svečių kūrybiškumas. Mamytė skaitė vaikišką eilėraštuką apie boružėlę praleisdama kai kuriuos žodžius, o svečiai turėjo atspėti kokio žodžio trūksta ir koks geriausiai dera. Būtų smagus variantas buvęs, duoti svečiams įrašyti trūkstamus žodžius, o paskui perskaityti ir išrinkti tiksliausią variantą. Tačiau ir taip gražių, juokingų variantų prisiklausėme.
Štai eilėraščio originalas, kurio žodžius praleiskite kokius tik norite, tik ne per dažnai. Eilutėje ne daugiau kaip vieną:
Boružėlė po lapu,
Jai tenai labai smagu.
Žalią spalvą jinai mėgsta
Ir tenai gerai jai slėptis.
Ji yra visa taškuota
Lygtai būtų nuspalvota,
Jos taškiukai juk juodi
Ir dažniausiai septyni.
Poetų kūrybos vertintoja buvo mamytės kolegė lietuvių kalbos mokytoja.
Mūsų šventėje, kaip tikruose egzaminuose, tik daug linksmesne forma. Po lietuvių kalbos ,,egzamino“ sekė matematikos egzaminas vyresniems berniukams, kurie turėjo kuo greičiau suskaičiuoti, kiek duotame lape yra boružėlių. Tačiau čia buvo tikrinamas ir berniukų pastabumus bei jų greita orientacija. Nors boružėlių lape buvo iš viso 84, tačiau mano pusbrolis ir kaimynų berniukas buvo iš tiesų pastabūs, nes užteko suskaičiuoti, kiek vienoje eilėje yra boružių ir padauginti iš eilių skaičiaus. Greičiau įveikusiam užduotį berniukui, atiteko chupa chups saldainiukas iš po paslaptingos boružės sparnelio.
Sekantis ,,egzaminas“ – užsienio kalbos: reikėjo iššifruoti mano vis dar nelabai aiškiai ir vien tik tėveliams bei sesei suprantamus žodelius. Ši užduotis buvo mamytės suplanuota atlikti pievelėje, išslapstant boružes su kitoje pusėje užrašytais žodeliais po gėlytėmis, tačiau teko rinktis ,,kambarinį“ variantą, duodant svečiams išsitraukti iš taškuotos rankinės po boružę su žodeliu. Įveikę su mano tėvelių ,,vertimo“ pagalba šią užduotėlę, manau svečiai mane dabar tikrai geriau supras ir mes daug geriau susikalbėsime. Mano žodelių pavyzdėliai: gandas – gandras, dagas – draugas ir t.t.
Po sunkių egzaminų sekė nuotaikinga muzikos pamokėlė. Kiekvienas svečias išsitraukė po skirtingą visiems puikiai žinomos dainos ,,Boružėlė septyntaškė“ eilutę ir turėjo dainuoti. Kadangi su paleista ,,fonograma“ ne kaip sekėsi suspėti nedainingiems svečiams į taktą, tad kur kas geriau nuskambėjo variantas be jokio muzikinio fono. Galiausiai, visi svečiai smagiai choru traukė priedainį ,,lia lia lia lia“.
Jau tradicija tapo užduotis užrištomis akimis ką nors priklijuoti ar nupiešti ant teminio plakato. Šį kartą klijavome ant boružės taškelius ir ne bet kokius, o su svečių nuotraukėlėmis. Smagu ir linksma buvo žiūrėti į svečius apgraibomis einančius pasieniais ir ieškančius plakato, visiems stebėtojams sufleruojant aukščiau ar žemiau, dešiniau ar kairiau klijuoti taškelį. Gavosi išties nuotaikinga boružėlė, kuri jau kelios savaitės vis dar tebesipuikuoja ant mūsų sienos.
Liko nepamiršti ir du svečiai berniukai, bebaigiantys šeštą klasę. Nors jiems jubiliatė ir atrodo dar maža damutė, tačiau šie du vaikinukai visuomet noriai atvyksta į mūsų organizuojamus gimtadienius, laukdami staigmenų ir norėdami pasmaližiauti skanumynų gardumynų. Taigi, ir per šį gimtadienį jie neliko pamiršti su specialiai jiems abiems paruošta judria ir kūrybiška užduotimi. Per tam tikrą laiko tarpą turėjo be rankų susprogdinti po raudoną balioną, kurio viduje buvo prikarpyta daug juodų taškelių, pripūsti po naują raudoną balioną ir ant jo suklijuoti po kuo daugiau taškelių. Berniukų mamos palaikė savo sūnus šūksniais ,,Mano sūnus gali“, o pralaimėjusiojo berniuko mama taip įsismagino, kad pati ėmėsi visų juodų taškelių klijavo ant baliono.
Kol vyresnėliai žaidė šį žaidimą, mes, mažiausieji šventės dalyviai (nuo 2 iki 4 metukų) išsitraukėme iš maišelio po juodą figūrėlę (kvadratas, širdelė, žvaigždutė, …) ir ėjome ieškoti po visus namus, kur ,,ropoja“ boružėlė, kuriai ant nugarytės trūksta būtent tos ištrauktos figūrėlės. Suradę reikiamą boružę, figūrėles mes klijavome ant boružių nugaryčių.
Per ankstesnius gimtadienius mamytė vis būdavo sugalvojusi, bet dažniausiai atsisakydavo kūrybinių, piešimo užduotėlių galvodama, kad vaikučiai nenorės terliotis ar išsitepti su dažais. Pasirodo mama klydo. Paskutinei užduotėlei atlikti buvo įkurta boružėlių dirbtuvėlė virtuvėje. Tik niekaip neišsprendėme dilemos, kaip pagal internete rastą boružės pavyzdį, kuri buvo išpiešta ant Kinder dvipusio kiaušinio vieno kevalo, nulupti lipduką su visais užrašais. Bandėme visokiais būdais, bet nepavyko. Tačiau mamytė buvo paruošusi ir atsarginį variantą – nuotaikingomis boružėlėmis pavirto graikinių riešutų kevalėliai.
Šventei artėjant į pabaigą, prieš pučiant torto žvakeles, svečių smaližių laukė dar viena saldi šokoladinė staigmena. Šokolado fontanu netgi labiau susidomėjo ir pasirodė beesą didesni smaližiai ne vaikai, o suaugusieji. Abiejų dukryčių krikšto tėveliai gerą pusvalandį smaližiavo ir gamino iš braškių greitai suvalgomas boružėles 🙂 Mama gavo pastabą, kodėl šokolado fontano neparodė šventės pradžioje, o tai kai kurie svečiai juokavo, kad net nebūtų sėdę už stalo. Nors mamytė turėjo mintį prieš šventę pagaminti iš braškių boružytes, aplietas šokoladu, bet teisingai nujautė, kad ko gero svečiams kur kas labiau patiks patiems murkdyti braškes šokolado fontane. Dar buvo galima pagaminti boružyčių iš perteptų apvalių sausainėlių, juos pasmeigiant ant pagaliuko ir pamirkant į šokoladą bei spalvotus žirniukus ar pabarstukus.
Kas per boružėlių šventę neturėsite šokolado fontano, manau, galite pasinaudoti štai tokia dar viena idėja: esu mačiusi internete čiulpinukus ,,čiupa čiups” apdengtus boružėlių sparneliais, o galvytė, tas saldainiukas apvyniotas juodu popierėliu, nupieštos akytės. Ant sparnelių galima užrašyti ir po kokią mįslę, svečio vardą ar paprasčiausią žodį ,,Ačiū“.
Taigi, užduotėlių ir stalo puošybos elementų galima prigalvoti dar daug ir visokiausių. Viskas priklauso nuo mamyčių fantazijos ir noro padaryti savo vaikučiui gražią šventę.
Šventės kulminacinis momentas – žvakelių ant torto pūtimas. Radome pirkti net ir žvakeles boružytes. Tik visada bėda, kad aš užmigau tėveliui ant rankų šventei vos įsibėgėjus ir … miegojau iki pat ryto. Trumpai tariant, aš praktiškai pramiegojau savo 3-iąjį gimtadienį. Tačiau liko daug gražių akimirkų įamžintų nuotraukose. Žvakutes su didžiausiu malonumu užpūtė sesutė su geriausia drauge. O apie viską, ką aš jums parašiau, papasakojo man ryte mamytė.
Iš tiesų buvo smagus ir, galima sakyti, pirmą kartą taip sklandžiai pavykęs gimtadienis. Ir visus suplanuotus patiekalus mamytė suspėjo pagaminti laiku, ir visos užduotys buvo su didžiausiu svečių entuziazmu įvykdytos. Svečiai išvyko pilni klegesio, pilnomis kišenėmis čiupa čiups saldainukų, kuriuos laimėjo už užduotis, prisismaližiavę skanaus medaus torto, prisilaižę fontanais besiliejančio šokolado. Vaikučiai gavo dar ir po lauknešėlį su raudonais ir juodais guminukais bei magnetinėmis boružytėmis.
Nijolė
